Negyvosios Jūros Druska

Turbūt ne be reikalo prie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis plūsta žmonės iš įvairiausių pasaulio šalių, nes šios jūros turtai - vanduo, druskos, mineralai bei purvas - daro stebuklus.

Ji laikoma ekologiškai švariu mineralų bei mikroelementų mišiniu, gerinančiu kraujotaką ir medžiagų apykaitą, raminančiu nervus, mažinančiu raumenų įtampą, gydančiu odos ligas.

Negyvoji jūra dėl savo druskingumo ir mineralų koncentracijos dar vadinama Sūriąja jūra. Šioje jūroje beveik nėra organinės gyvybės, tik egzistuoja kai kurių rūšių bakterijos. Druskos Negyvojoje jūroje yra apie 40 proc., todėl jos vandenyje nebaisu nuskęsti, nes ant jo paviršiaus galima nesunkiai išsilaikyti net nemokant plaukti.

Apie Negyvosios jūros gydomąsias savybes rašoma net Biblijoje. Šios jūros mineralus kosmetikos ir gydymo tikslais naudojo pati Kleopatra, o Hipokratas patvirtino jų gydomąsias savybes.

Negyvosios jūros druskoje, palyginus su kitomis druskomis, yra santykinai mažiau natrio, todėl ji nekenkia žmogaus sveikatai. Priešingai - ji reguliuoja kraujo spaudimą, šalina toksinus, reguliuoja odos pH ir vandens kiekį organizme, stiprina kaulus ir kvėpavimo sistemą, gerina miego kokybę, tonizuoja ir jaunina. 

Įprastame jūros vandens sudėtyje yra apytikriai 80% natrio, tuo tarpu Negyvosios jūros vandenyje jo yra apie 10%. Kita šio unikalaus vandens dalis susideda iš daug įvairiausių mikroelementų, kurie savaip teigiamai veikia sveikatą.

Kai kurios mineralinės medžiagos į vandenį patenka iš žemės gelmių arba iš karštųjų šaltinių.

Jūros druskoje yra natrio, kuris padeda išsaugoti rūgščių bei šarmų pusiausvyrą, suaktyvina virškinimo fermentus, saugo organizmą nuo dehidracijos, dėl kurios pirmiausia gali suglebti oda ir susiformuoti raukšlių.

Magnis, kurio nestokoja druska, užkerta kelią alerginėms reakcijoms, pagerina kitų mineralinių medžiagų ir vitaminų pasisavinimą, kraujagyslių reguliaciją, energijos gamybą, medžiagų apykaitą. Trūkstant magnio, gali sutrikti kraujotaka, pagreitėti organizmo senėjimo procesai, sutrikti širdies bei kraujagyslių sistemos veikla ir t.t.

Kalis reguliuoja ląstelėse vandens balansą, gerina apykaitos procesus, stimuliuoja ląstelių atsinaujinimą.

Kalcis būtinas raumenims, kaulams ir jungiamajam audiniui. Jis dalyvauja kraujo krešėjime, stiprina ląstelių membranas. Dėl kalcio trūkumo gali susilpnėti kaulai, dantys ir nagai, pradėti slinkti plaukai.

Geležis įeina į hemoglobino sudėtį, padeda pernešti deguonį, dalyvauja eritrocitų gamyboje ir skatina nuodingų medžiagų pasišalinimą iš organizmo. Dėl jos trūkumo susilpnėja visos organizmo gyvybinės funkcijos, ima kamuoti nuovargis, susilpnėja nagai, slenka ir žilsta plaukai.

Jodas būtinas normaliai skydliaukės veiklai. Jo trūkstant, sutriktų šios liaukos veikla ir kartu susilpnėtų imunitetas, pradėtų stigti hormonų bei fermentų.

Selenas yra vienas iš organizmui labai svarbių antioksidantų, mažinantis ne tik infekcinių bei peršalimo ligų, bet ir piktybinių auglių išsivystymo tikimybę. Selenas svarbus hormonų ir fermentų gamybai. Jis sulėtina organizmo senėjimo procesus.

Siera įeina į aminorūgščių, formuojančių odos baltymus, sudėtį. Ji ypatingai svarbi odai, plaukams ir nagams. Trūkstant sieros, dažnai kamuoja odos uždegiminės ligos.

Rekomenduojama. Druską galima naudoti vonioms, vietinėms vonelėms, kompresams, inhaliacijoms, skalavimams, masažams. 

Negyvosios jūros druska odos priežiūrai

Druskuotu vandeniu galite patepti pavienius spuogelius - tai dezinfekuoja ir itin skatina jų gijimą. Tereikia vieną šaukštelį druskos ištirpinti apytikriai viename šaukštelyje vandens ir gautu stipriu koncentratu tepti pačius spuogelius.

Negyvosios jūros druska vonioje/vonelėje

Į vonią prileidžiama 37-39°C temperatūros vandens, jame ištirpinama 100g - 200g druskos ir pagulima 20-30 min.

• Vonios rekomenduojamos gydant odos ligas, reumatą, artritą, siekiant suaktyvinti kraujotaką, medžiagų apykaitą, išvengti peršalimo ligų, šalinant nuovargį, gerinant miego kokybę. Gydymo tikslais vonios daromos kas antrą dieną. Gydymo kursą sudaro 10-15 vonių. Jį pakartoti reikėtų ne greičiau kaip po 3 mėn. Profilaktinės vonios daromos 2 kartus savaitėje. Vonioje ištirpinama 300g druskos ir pagulima 20 min.
• Gulėjimas druskingoje vonioje - populiari grožio procedūra. Druska padeda išsivalyti jūroms ir vandenynams, todėl organizmas - ne išimtis. Tai procedūra, kuri detoksikuoja, valo poras, šlakus, regeneruoja, gerina kraujotaką, jaunina odą, gydo neurodermitą, psoriazę, aknę, alergiją ir niežulį, padeda gyti spuogams, didina odos elastingumą, apsaugo epidermį nuo išsausėjimo, tonizuoja.
• Vietinės vonelės rekomenduotinos gydant rankų arba kojų odos bei sąnarių ligas, siekiant numalšinti sąnarių skausmus, sustiprinti nagus. 2l vandens ištirpinama 30g druskos ir 20 min. pamirkomos galūnės.
• Populiarus ir veiksmingas viso kūno šveitimas/pilingas druska, ypač po pirties, atsivėrus poroms, kuomet geriau išsivalo gilesni odos sluoksniai bei pasišalina negyvosios odos ląstelės. Odos šveitimą galima atlikti ir druskos aliejaus mišiniu.
• Negyvosios jūros druskos valančios savybės labai veiksmingos darant detoksikuojančias kojų voneles. Tam naudojamas 1% druskos tirpalas (10g druskos 1ltr vandens). Procedūros trukmė 15-20 min.
• Truputį druskos rekomenduojama įmesti į vonelę, kurioje peršalus mirkote kojas. 
• Šaltuoju metų laiku reguliariai darant jūros druskos vonias, galima sustiprinti imunitetą ir išvengti peršalimo ligų. Šios vonios taip pat gali apsaugoti nuo galvos skausmų ir priklausomybės nuo meteorologinių sąlygų.

Jei peršti paraudusią gerklę, skalaukite ją šiltu vandeniu su mineraline druska (šaukštelis druskos stiklinei vandens). Šį tirpalą galima praturtinti keliais lašeliais bičių pikio (venkite to, jei alergiški bičių produktams). Procedūrą atlikite 3-5 kartus per dieną.

Jei patyrėte traumą, dėkite kompresus su mineraline druska, nes tai mažina skausmą. Druskos tirpalu galima patepti nubrozdinimus, buitines žaizdas - tai skatina gijimą.

Kontraindikacijos. Druskos vonios nerekomenduotinos sergant bet kokiomis ūminėmis ligomis, tromboze, hipertenzija (I-II stadijos), onkologinėmis ligomis, tuberkulioze, glaukoma, šlapiuojančia egzema, nėštumo periodu, sulaukus daugiau negu 65 metų amžiaus.